Ant seno viešbučio stogo
Nepamiršus pasaldint arbatos
Aš panorau paklausti,
Ar mums vis dar tinka pavasaris.

Trejos lubos po ataušusiom pėdom,
Už langų betoniniai peizažai, –
Ilgesio persmelktam valkatai
Tai daugiau negu brangūs vitražai.

Bet jei tu dar nori žiūrėti,
Kaip mainosi mėnulio figūros,
Likim čia –
Ant seno viešbučio stogo.