Tiek kartų bandžiau
Tiek kartų bandžiau
Pasislėpt nuo Pasaulio!
Pro limuzino langą
Stebėjau
Laukus,
Bulvių kasėjas,
vežimus...
Pro pravertą bažnyčios
Durų plyšį
Klausiausi „Marija, Marija...“
Dar iš po antklodės
Stebėjau Tave,
Ryte prisimerkusią
Sėdinčią
Prie butelėliais tviskančio
Tualetinio stalelio...
Daug kartų
Bandžiau pasislėpt nuo
Pasaulio...
Ir kai šiąnakt
nakvojau Namie
Ir rėkiau
Košmare:
– Mamos balsas,
Toks geras, toks šiltas...
– Na, ko tu, sūnau?..
Prabusk, jau prabusk...
Ir ranka raukšlėta
lengva – ant galvos...
Ryte supratau:
Pasislėpti bandau
Veikiau nuo savęs.