už vieną naktį su tavim –
atiduočiau šitą eilėraštį

už dvi – paaukočiau visus

už gyvenimą – galėčiau numirti

taip buvo vakar
o šiandien –
sapnas užmerkė akis

į šią gentį atėjau
pasižmonėti
viskas uždrausta
leista tik skonį pajusti

tuoj,
rodydama aštrius iltinius,
imsiu plačiai debiliškai šypsotis

tai ir yra tikrasis grožis:
naivumas Dievo