Jaunai mergaitei atminti
Bėga laikas, ir nesuvokiame gyvenimo trapumo.
Praleidžiame nuostabiausias akimirkas su mylimu žmogumi,
tačiau neįvertiname, kaip tai yra brangu ir reikalinga.
Ne visada apkabiname tuos, kuriuos labai mylime, ir ne visada tai pasakome.
Niekada nepagalvojame, kad žmogų matome galbūt paskutini kartą, ir jis niekada nebesugrįš...
Visada išsiskirdami su brangiu žmogumi pasakykite, kaip jį mylite, apkabinkite ir pabučiuokite, pasakykite viską, ką norėjote pasakyti, galbūt tai vienintelė galimybė padaryti...
Nes gyvenimas – kaip kelionė traukiniu: vieni įlipa, kiti išlipa, kartais įvyksta nelaimingi atsitikimai, kai kuriose stotelėse mūsų laukia siurprizai, kitose – tik gilus liūdesys...
Visiems labai trūks Tavęs, Vaidute, per greitai dangus pasiėmė Tave, per greitai mylimų žmonių širdyse liko tuštuma.
Ilsėkis ramybėje.