raikydama duoną pietų stalui
dideliu virtuviniu peiliu
užsisvajojau
ir netyčia truputį įsipjoviau sau į
širdį

aš neverkiau
laikiausi tvirtai
bet jis, kraujas, mane išdavė
plūsdamas

bandžiau sustabdyti kraujavimą
žodžiais
žolių lapeliais
samanų patalais,
bet jis nepasidavė

kol galiausiai

mūsų širdys galėjo susitikti
ant vaivorykštės tilto,
bet nesusitiko