dar kartą susipurtyt žilės plaukus
familiariai sugriežus dantimis
ir prie barjero su husaru kautis
kol nuovargis į nuovargį sukris
kol sąnariai surepetuos sonatą
o dailininkas darganą tapys
aš suprantu, kad jau kalboms ne metas
kada bejausmis tyko žmogžudys
jis kojomis purvynėj ligi kelių
gyvatės išnara – kasdienė apranga
– dar kartą teks pavirsti iš avelės
pilku vilku ir staugti kas nakčia –