***
Oranžiniai medžiai
Apelsinais nusagstyti žėri...
Mėlyna savybė tavo.
Savybė vakarą matyti.
Palikę viską, ką turėjo,
Paukščiai tempia vakarą
Paskui save į rytus...
Ir šie užgijo priliesti
Sparnų galiukais
Garuojančios ramybės.
Oranžiniai medžiai
Apelsinais nulijo...
Šie suskilo
Ir išnyko vakare,
Išgaravo vingiuodami
Į dangų...
Palikdami akutes
Žėrėti,
Pakilo į mėlyną savybę tavo.