Naktibalda
Savo kaulus
Į kapą mūs bendrą dedu.
Jau laukiu tavęs
Mėnesiena juos šildo,
O vėjas vėduoja.
Bet prašau, neskubėk
Aš dar laiko turiu
Tik vieno prašau –
Nepamirški manęs,
Nepamink mano vėlės, širdies ir jausmų,
Kai mūs kūnai gulės
Draugėj amžinai,
Kai juos šildys mėnuo
Ir vėjas vėduos...
Per amžius mes būsim kartu
Pagaliau.