. supuos

nenumaldomoj tavo vilionėj
pasąmonė tiksi

uždaros – atviros durys
spinduliuoja abstrakcija

šiapus girdžiu tavo balsą
tango šoka – anapus

dovanoju tau šypseną

ne-gir-di

žvilgsnis
stingsta
šaltinio dugne

žodžius tau tariu šiapus durų
nematai jų

miegas
karaliauja anapus

tyliu
nes bijau

nesurinkus pabirusių ašarų ledo
parklupsiu

d
ė
m
e