Žvilgsniais kaip ašmenys
ar vieni ir mažyčiai,
žmonių patyčiose
arba dulkių praryti

chronometro tikslumu,
minosvaidžiais, kulkom
tarp šakų akmenų
skrisdami ryja dulkes

Bėga taip, kaip vaikai
ir sustot nebemoka
Abejingai į kalnus
ar nuo kalno fokstrotu

Tegu sukasi sukasi
mintys nebylios
pėsčiomis į ateitį
dar nežydint alyvoms.