Paskutinę mano balto ilgesio raukšlę
Į šviesą kylančiam fone, Gruodi, palikai,
Dėkoju.
Tylą švelniai braižo langas,
Juk jis vis gieda, gieda...
Vargdienėlį ilgesį išblaškei!
Ramuma.

Skylė sienoj linguoja, man ramu ir šilta.
Mano kišenėj – ilgesio rytas baltajai raukšlei fone.
Ant pečių – tarpusavy kovojantys sezonai.
Nerimo bangelė atkeliauja,
O kažkas, jaučiu, nutolsta.

Tai mano mintys – Saturne ir Urane,
Juk ten ramu ramu ramu.
Aš keliauju tarp dviejų planetų ir
Mėnesių tiek pat.

Oi, kišenėje pragydo rytas,
Jis vis kviečia sugrįžti į gimtinę.
Juk gruodis baltą raukšlę lyg žaisliuką mano saugo,
Kurio paštu į Uraną nenusiųsi,
Į sezonus, kurie kovoja ant pečių.