tik tu gali numesti, kad prikeltum
supjaustyti ir vėl susidėlioti
paliept irkluot lengvai šiaudinę valtį
pro vėjo čaižią frazę: „baik, beprote“
tavęs dugne aš lauksiu, kol pašėlę
sudužusių laivų supyks skenduoliai
jiems išdainuosiu neliūdniausią trelę
apie mažytės vergės meilės guolį
apie akis, kurių geluonis gėlė
lig išnaktų pulsuojančių verdiktais
tik tu žinai, ką žino vergės vėlė
tik tu gali pažadint, kad užmigčiau