Apkabinki padangės mėlį.
Sugrąžinki jaunystės svajonę.
Sutik pasakų avinėlį,
Ir prakalbinki abejonę...

Neįmanoma? Taip, tikriausiai...
Bet kodėl gi nepabandyti?
Kai gyvenimo dugnas jau švyti,
Sako, būna stebuklų didžiausių.

Sako, žiemos vasarom grįžta,
Sako, ašaros deimantais virsta.
Sako, kraujas rožėm pražysta,
Aršūs priešai daugiau nebeširsta.

Apkabinki pavasario vėją,
Apkabinki, kol dar neišėjo,
Tėvą, motiną, brolį, seselę,
Visą Lietuvą, brangiąją šalį.