Peizažas atodūsyje
Pasaulyje daug upių teka,
Daug miestų užmesta jam ant kupros,
O čia, panemunėj,
Kur gojai šneka,
Esi, žemele, Lietuvos.
Ir jeigu tektų man
(Ko niekuomet nebūna)
Vėl eit nuo lopšio – nuo pradžios, –
Tai iš visų kelių
Tegu pirmasis būna
Ir vėl per žemę –
Šitą dzūkų žemę Lietuvoj...