nematomiems
kai ryte auguonų laukai tušti
vėjo ranka vandens medžiai nulaužti
verkia negriukė maža
jos vardą nuplovė jos nebėra
kas atmerks mediniams žaislams akis
senam traukiny jie laukia tavęs mergyt
ir vis nesupranta kodėl
visi nematomi draugai jau pamiršti
pr.:
traukiniai balti pranašauja tau
jog dobilo žiedais piešti
grįš vėl broliai balti
ir skaičiuosit mėnulių rankas
saulės apgamus
žvaigždėtų kometų rakštis delnuose
tu slepiesi po miego vardu
kavinukas šalia ei mergaite tai tu
skaičiuoji džiunglėse takus
riši į plaukus siūlų mazgus
ir nežinai vėl kada matysi namus