Tu nesakyk, Vasari, kad žiema tokia šalta,
             širdis pavasarį diktuoja,
                         linksmai skambės daina.

Tu nedejuok, Vasari, juk žiemai panorėjus,
             lietus nuprausęs mintį,
                          tik gatvėm vaikštinėja.

Tu neklausk, Vasari, kodėl žiema tokia basa,
             geriau pažvelk į dangų,
                          kaip tolsta vėsuma.

Tu negalvok, Vasari, tai ne žiema kalta,
             jausmai, paklydę vėju,
                          nuties net lyrikai alėją.

Tu nemeluok, Vasari, kad žiema už lango,
             juk tai pavasaris alsuoja,
                          ir norisi pašokti tango...