Atrodo, nieko taip labai nereikia,
Kaip sužinoti, ar jausmais galiu
Išvaikščioti pasaulį ir tikėti,
Kaip juo tikėjau savo akimis.
Ir jeigu TAIP, tuomet
Valio, bičiuli!
Aš greitas ir veržlus kaip traukinys –
Už nugaros suvirtę sunkūs metai guli,
Bet jausmuose nenyksta žavesys.
Einu kartoti būto laiko –
Numetęs negales,
Neklupdamas ant kojų
It vyturys dangun įkritęs
Vėl giesme dėkoju,
Braukiu raukšles,
Kaip prakaitą artojas –
Pavasaris
          sugrįžęs
                   nelenkia
                            manęs.

Tikiu tiesa atplūdusių jausmų,
Jie nemeluos ir lauks seniai tikėto –
Prisėsiu skambiame būry draugų,
Vėl lauksiu
             SAVYJE
                       ateinančio
                                     poeto...