Skaitau
Nebūtinai tai
Kas parašyta knygose
Sudėliota iš raidžių
Simbolių
Skersvėjuose šiugžda
Puslapiais
Nuvarva lūpomis rašalu
Skaitau
Kas dūla smėlio pylimais pakelėse
Laša begaliniu
Londono lietumi ir dargana
Smilksta įelektrintomis
Žaibo kibirkštimis
Kas gražiai išleista
Su daugybe spalvotų iliustracijų
Ar skausmingai įrišta
Metaline spirale
Suveržta šilko kaspinu

Paskui rašau
Apie tai kas kasdieniška
Bet ir vėl
Milijonus kartų nepastebima
Nežmoniškai didelės smulkmenos
Kurios man užstoja tave
Dažniausiai plagijuoju
Juk viskas jau seniai sudėta
Į laiko biblijas
Tik prastas vertimas

Kartais sugalvoju šį tą savo
Bet tik retsykiais
Ir dažniausiai nutyliu
Kada nors sprogsiu
Iš vidaus išlėks
Tūkstančiai juodų varnų
Nutūps gatves medžius skveruose
Ir užkrės vienatve
Tavo vaikiškai mylintį miestą

Kam viso to reikia
Nes bijau
Kad neturėsiu atsakymų
Į klausimus
Kad niekas neliudys
Mano netalentingo buvimo
Tik amžinas „nieko“
Bijau kad vieną dieną
Kažkas ateis ir
Prikišamai pirštu parodys

Žiūrėk
Čia gi tu
Esi