Asiliukas be galo džiaugėsi
atgavęs uodegą.
Vieną dieną nutarė
ją prikalti prie kryžiaus.
Deja, netyčia įsėdo ne į Jeruzalės traukinį
ir su visa uodega atsidūrė Tibete...

mano tsampoje kryžius
sušuko bedantė mergaitė

(štai čia pasigirdo Mikės Pūkuotuko balsas
per neprilygstamąjį portable-mikrofoną
naudojamą neprilygstamame kompiuteryje
neprilygstamai skype programai)

ir vėl kažko nesupratau? –
paklausė Pūkuotukas.
Asiliuk, kur tu?
Vėl pametei uodegą?

Aš savo gėdą prikalsiu-u-u
ir ji daugiau niekada manęs nepaliks,
šyptelėjo Asiliukas

kodėl tu mane nuolat kvailini?
Šaunu, Mikė apsižliumbė. Vėl.
Pasiimk tą savo sumautą uodegą
Ir čiuožk medaus, snargly.

Tačiau visi kryžiai susigėdo,
pamatę tokią gėdą,
ir įkišo Asiliuką į miltus
su visa uodega.