.               Įstatysiu duris į save.
            Užuolaidos jau neapsaugo –
            ten žvilgsniai įkyrūs įaugo.
             Šias mano laikinas ribas
           (slėptuvę nuo kitų, savęs)
         vis perlipa klaustukai pasipylę:
         neišgirstas „palikite ramybėj“
        pakliūna dienos šviesai į rankas
 su išlukštentais „kaip“?, „kodėl“? ir „kas“?
           Nusprendžiau: kad galų gale
              metas pirkti duris į save!
         Kaupiu užsisklendimo monetas.
                      Kaip sekasi?
        – Sunkiai... na bent jau kol kas...