popierinėm
stiklo šukėm
susipjaustau
rankas, salsvai
almančiu
krauju ištepu
raudojančių vaikų
kaktas, kai
mano mylimoji
Marija Magdaliete
man po kojom puola:

jos įsčių aliejumi
suteptas kūnas
neleis nieko geisti,
net vandens
ir demonų
septyniasielių.