Nenešu duonos,
nes ji netelpa rankose...
Aš jų neturiu...
Ir nesapnuoju...
Neuodžiu ryto ir
nevalgau aušros...

Neatsimerkiu, nes
stovi karvės iš Indijos
gatvių ant mano vokų
(ir guli... ir teršia)...
Nelyja – apanku.

Mano stigmom
skalbinių virvės
pervertos. Jaučiu –
kilpas rišas
negimę vaikai.
Negaliu verkti.
Skęstu viduj.
Rugiai išauga.
Nenešu duonos.