Toks eilinis –
eilinis –
eilinis lietus –
be žaibų,
be griaustinio,
perkūnijos...
Gal dabar –
į lašus įsikūnijus,
prie manęs
prisiliesi?

Gal dabar
lašeliu
mano veidu riedėsi
ir, pajutusi
nerimą mano,
sustosi prie lūpų,
su manim susiliesi –
ir ištirpsim abu
neįmanomai - - - - - - -