Mačiau, kaip upė mus apglėbė.
Kaip plukdė susivijusius,
Stipriau nei medžiai įauga į akmenis.
Kaip brido paskui vaikai, o vanduo smelkėsi
Per liaunas kojas, kaip kibo pirštai už tinklų.
Mačiau: jie mėtė aukso gabalus ir krito
Šlapi į smėlį, tarytum jo dulkės rėžtųs į odą.


Vaikai, lūpom apžioję saulės trupinius, lydės į vieną,
O upė - - -
Mačiau, kaip upė mus plukdė susivijusius,
Stipriau nei medžiai įauga į akmenis.