apie nieką
Apie nieką dabar negalvoju,
Tik širdis plaka misą beprasmę –
Šitos užgavos mintys per naktį,
Šitiek skausmo perniek nutekėjo.
Net nesu, teka upėmis kraujas,
Be tavęs vakarai be nakvynės,
Kad norėtųsi nieko nereiškia –
Prisiglaudus prie mėnesio kaktą.
Ir kodėl šėlsta vėjas besparnis,
Ir kuomet jis nakvoti sugrįžęs –
Mano pusnuogės mintys artėja –
Vynas vynuogių skonį velėja.
Taip arti, tiek nutolęs iš ryto,
Braido skaidulom mintys pavirtę –
Pro užuolaidą krintančio šilko
Vėl regiu – juodos nuodėmės krinta.