Fragmentas iš norų knygelės
Trupa į gabalus karti ruginė duona
Ir mes besparniai semiam ją delnais.
Kas mums kvailiams už dyką duoda?
Mes patikim ir springstame nuodais.
Įleisk geluonį, marmuro kūrėjau,
Išmesk už borto čia neverta eit.
Ir pajuntu tą svaigulį išduotą,
Krentu žemyn bejėgė ką pakeist.