tyliai per tylą tyli kaip ir tu
einu sunėrus penkis pirštus
į tavuosius penkis

apgirtęs gyvenimas
suklupimais žymėtas
o man taip patinka

niekas nieko neprašo
už nieką dėl nieko
tik pridegti
ar laiko paklausia
tai nekainuoja

kad nesijaustum vienišas

rytoj nerašyčiau to kas dabar
kada nors niekada
tik dabar

ateina praeina
akimirkos mano
lieka tik tai
ko nebuvo visai

kad ir kaip ten bebūtų
nebūtinai tikra tai
kas paliečiama

tikras tu
tikra aš
nelieskim viens kito

kad nesijaustume vieniši