LAZDYNAS

Jau krenta nuo lazdyno riešutai
Kaip mano dienos, brandžios ir tuštokos.
Kas jas surinks, išgliaudys? Ar žinai,
Likime mano, angele keistokas?

Neatsakai. Žinau, tu nešnekus.
Darbais ne žodžiais tavo kelias grįstas.
Vedi visus iš lėto – į kapus,
Nes tiktai vieną tiesą – mirtį – pripažįsti.

Jau krenta nuo lazdyno riešutai,
Tušti ir brandūs, pajuodę, kirmėlėti.
Po kojom triuška metų kevalai,
Kilniais darbais, niekšybėm pažymėti...
Sodininkas