******
Išduok mane tūkstantį kartų,
Išduok bet kada, su bet kuo--
Prie liūdesio tyliojo vartų
Ramus toks lelijų vanduo,

Kad rodosi skausmas pražydęs
Balčiausia gėlių ugnimi !
Paliko AUŠRA savo brydes--
Išduok, bet tikėk manimi,

Kai žodžiai pavirsta į jūrą,
Į ugnį, į uolą kalnų--
Kai degina žodžiai ir duria,
O aš liepsnomis jų einu !

Ten kertasi upių likimai
Ties mėlyno kalno taku--
Ir tu, mano angele, rymai
Seniai debesy...aš seku,

Kaip tavo veidais nusrovena
Žarų ežerai tyri--
O senvagių mistinį peną,
Kaip žiedlapių vyną geri...

Tikėjau juo -  širdį aš savo
Net šalnai tiesiau į rankas--
Tik mano erškėtis sapnavo
Baltas išdavystės lankas--

Išduok mane tūkstantį kartų,
Išduok bet kada, su bet kuo--
Prie liūdesio tyliojo vartų
Ramus toks lelijų vanduo...