Suneri delnus maldai
Į meilės
Būtį ir nebūtį

Tarp pirštų ima tirpti viskas kuo tikėjai
Viskas kas tau primena praeitį.
Delnuose suki uogas prisirpusias,
Vis kartoji
Maldą
Tą pačią

Aš tikiu
Tavimi

Tu kartoji tol nuo pradžių
Kol pats imi vėl ir patiki

Doras.
Kietas
Kaip asbestas.

Bet kaip kasdien,
Jos delnai
Tavuosius vėl atriša.
Ir sugniaužia vėl
Gerklėje
Maldos kąsnis,
Tu nuryji
Ir žengi
Jau jos atsikąsti.

Užmiršti.
Pameti norus.
Godžiai atkandi šventą duoną
Paskui ją, vynas greitais gurkšniais sliuogia.
baigta

Kaip dabar, taip ir visada,
Per amžius
Tik dar ne šįvakar.

-------------

imi vėl
Ir naiviai
Tuo patiki