Neramus ir vingiuotas
gyvenimo kelias.
Jo tarpinės stotys,
vaikystė – jaunystė,
branda ir senatvė,
amžinybė ir vėl...
Nenutrūksta niekad
šis uždaras ratas,
o jo bėgiais nurieda
gyvenimo traukiniai.

Gal išlipt, gal  iššokt,
tai – pagunda?
Dar pabūt, dar pasiaust
stoties perone.
Nevalia čia užtrukt –
bėgiai dunda...
Stotyje toj sustos 
nauji traukiniai...

Taip ir tęsiasi, keičias
metai po metų.
Naujos kartos,
jų siekiai – ieškojimai,
tikslai ir darbai,
tobulybė – dar ne...
Ir vėl keičiasi gretos,
ir vėl rieda,
keisdami vienas kitą
gyvenimo traukiniai...




2008 02 15