***
Žydi medžiai miesto akmeny,
Visą Žemės liūdesį surinkę--
Žiedlapių atodūsiais eini...
Marmuro, betono šaltą ringą

Papuošė pražydus obelis,
Suvarpyta ūžesiu metalo--
Ne vien medžio gyvas vaisius kris,
Kris užnuodytas... O pakelės pabalo--

O nubalo visas grindinys,
Obelų žiedai suakmenėję--
Juodo stiklo varputys nuslys
Pro vasario surakintą vėją--

Vėją kalinį uždusintuos žieduos,
Sumaltų aušrų po ratais vėją--
Nieks benamių medžių nevaduos--
Žemės kūną į betoną lieja...

Taip betonais eina ir ruduo,
Ir žiema ir vasara pro dūmą--
Ir jau, tapęs žemėje viskuo,
Į bedugnę kas tik gyva stumia--

Žydi medžiai miesto akmeny,
Visą Žemės liūdesį surinkę...