lietaus žmonės mes.
Aš liūdesy o Tu tamsoje
kaip ruduo

tarp mūsų -
nesusieinantys Dangūs ir Žemės
smėlio laikrodžiai
dugnas

aukštyn kojom mes.
Aš į Tave, Tu į Mane
ir abu niekur

slystam vaivorykštėm
iki nudėvėjimo
pirmyn... ir atgal
pirmyn... ir atgal
ratu
bet ne į saulę

žinau mintinai kaip bus:
sapnas
rytojus
mes
bėgte

atskiri

ir niekas kitaip