Nebeskauda –
apipylei pienu savo krūtų.
Jame žirgų molinių
trepsėjimas nuskendęs.

Ir aš vėl kalbu.
Bet jau ne taip
kaip apsiseilėjęs kazanova.
Man liūdna,
todėl užkaskit. Žodžiais.
Iškrypėliškai apakusiais.