Dvylikta tyla
Sutrupu.
Pasiima mane pigiai
išblyškusi naktis, prakiurusi
šaltais katės būties tvinksėjimas
atgimusio, kad vėl taip pat išeitų, nelaimėlio
Li Po iš nežudžiusio kareivio milinės pasiūtose venose.
Devyni pakaruokliai iš sniego delne...
Ne mano. Išdaviko. Sugižusio.
Neparduodamo.
Miego.