Ne šiaip sau lašas...

Išmirksėtas per ašarų kliūtį
Žvilgsnis raiko lyg duoną buitį.
Pro sukąstus dantis tarsi spąstus
Sprangus kasdienybės kąsnis
Kamuolėliais gomuriu ritas.
Senka sandariai uždaryta
Kantrybė į kūnišką formą.
Ji – suveikti delsianti bomba.
Mygtuku gali tapti ir tu:
Kalbą sukant ne tuo kampu:
Ne laiku, ne vietoj išsprūdęs juokelis –
Ir žvirblio lukštuos užgimęs erelis
Nesėkmių virtinėj smeigia tašką
Iš kantrybės paskutiniojo lašo...
Besparnis angelas