tylėjimas nėra nežinojimas.
žinau:
bėgi šlapiais akmenėliais besisaugodamas
šuoliuoji
ir vis vien susižeidi.

žaliais kalneliais riedi
raudonu vilnoniu kamuoliuku
su galu kurio niekaip neatrenku
nei pirštų miklumu
nei akylumu
nei spėliojimais
- nerandu Tavęs -

matau
iš vienos upės pusės
kitan krantan meškerę meti
pataikai
bet vis ne į vandenį.

krante aš.
šoku
taškuotom suknelėm
šilkiniais plaukais
kvapais
paslaptim
...
nematai manęs.

atsisuk

atsimerk

-
aš moku dainuoti auksinę žuvį