Norėčiau aš
visai kaip Harker*
pravirkt medinėm ašarom.
Ir kas?
Natūrali mediena dabar brangi,
o drožlėmis prisižliumbiau jau į valias.

Norėčiau aš
gal kaip Pelėda
novelėj užšifruot mintis,
tačiau žinau, kad baisiai būtų gėda,
jei tai netyčia perskaitytų Jis...

Ir dar norėčiau
būt kaip Cieksas**:
kalbėčiau haik-ais, kaip ir jis.
Galbūt praslysčiau lyg per sviestą
netobulai (savaip) sudėtom eilėmis?

Norėčiau aš
tiesiog kaip Anna –
jei pykt – tai pykt, jei džiaugtis – iš širdies.
tačiau piemens, kurs mano laiką gano,
atvirumo botagas su mazgais – išties.

Ir dar kaip Taurija***
norėčiau būti:
išjaust spalvas, tapyti eilėse.
Net jei šimtai pasaulių imtų griūti –
vaivorykštėm atskirčiau nuo visų save.

Dar noriu būt
kaip Medis:
metaforas auginčiau šakose,
tačiau žinau – poeto veidas,
jo savitumas, stilius juk
užkoduoti būna šaknyse.

Tik štai:
norėk nenorėjus –
„grybą pjaunu“, jį ir pasėjus...
_______________________________________

* Įsimintiniausias harker kūrinys: „medinė aš“, publikuota 2007-11-05. Dažnai prie jo grįžtu.
** Ciekso haiku man patinka (nors (labai atvirai sakau) - haiku žanras man ne prie širdies).
*** Taurija: spalvotos eilės, publikuota 2007-06- 06,-07,-09,-14,-18,-19,-28