- Tai vat taip! - suprunkštė Arklys Aleksandras.
- Kaip tai taip? - nenugirdo šalia stryksintis Triušis Redis.
- Na taipppppriuššrrffr...
- Ir viskas? - negalėjo patikėti Triušis, - po visko, ką tu padarei?.. Tu paliksi viską metęs?
- Klausyk, Triuši Redi, nenoriu tavęs įžeidinėti, tačiau negrįšiu ten - nenoriu dirbti Žmogui!
Arklys sustojo.
- Noriu ėsti, - ėmė skinti žolę, - Ir kodėl aš paklausiau to prakeikto advokato Vilko Viliaus? Buvau tikras asilas! - nusižemino Arklys Aleksandras. - Kaip galėjau patikėti, kad gausiu pažadėtus pinigus? Dirbau kaip arklys, kaip paskutinis tvarto valkata, ubagas prie ėdžių... tttrrrrrrrppp!!! - jis riebiai nusikeikė, - Eisiu ir pasigausiu Vilką Vilių, suspardysiu jo pilką subinę! - jis išspiovė žolę.
Arklys pasileido per laukus, o Triušis iš paskos ir bėgdamas šaukti:
- Miško žvėrys ir paukšteliai, bėkim Vilkui mušt kailelįįįį!!! - kad drąsiau būtų.
Po valandėlės iš paskos jau skrido Bobų Varnų būrys, bėgo Lokys Gytis, Lapė Ieva, vijosi Voverės Trintukės ir Ežys Kaktusas.
Arkliui pribėgus prie Vilko urvo, visi apsupo.
- Ei! Tu didysis advokate, lįsk lauk ir stok prieš mano snukį! - supykęs bliovė jis, - dabar aš tau parodysiu, šunsnuki, kaip mane lyg asilą apgaudinėti!!!
- Ir ko gi tu čia nori iš manęs? - paklausė Vilkas Vilius, - Ko čia staugi kaip karvė?... Sakiau tau - padarysi darbą, bus ir atlyginimas. O tu geras tinginys, nedirbai, aa? - Vilkas iššiepė snukį.
- Viską padariau, viską suariau kaip liepė! Tik jau paskutinėj vagoje sustojau, pailsėti. Man sako: ko stovi kaip užsispyręs asilas?.. Supykau, bet darbą pabaigiau.
- Tai pinigus gavai? Ko dar tu nori?
- Gavau, o kur gi man juos dėti? Kišenių neturiu, o piniginę palikau namie... Žmogus sako: tai pakask į žemę, ryt ateisi su maišu, pasiimsi.
- Na ir...? - nesuprato Vilkas Vilius.
- O ryt atėjau ir Žmogus sako: tai dabar ark dirvą, kol surasi! Ariau vieną dieną, kitą... trečią... nieko neradau, - supykes kalbėjo Aleksandras.
Visi aplinkui klausęsi, prapliupo juoktis. Bobų Varnų būrys, Lokys Gytis, Lapė Ieva, Voverės Trintukės, Ežys Kaktusas... net Triušis Redis...
Arklys taip susigėdo, taip susinepatogino, kad nepadėjo nei oro sulaikymas, nei Jogos kvėpavimas... Jis vargšas - visas susitraukė iš gėdos ir nepilnavertiškumo jausmo, ėmė mažėti, mažėti... ir išbąlo...
Nuo tada Arklys Aleksandras tapo Asilu Aleksandru. Ir visi aplinkiniai, lyg šiolei taip jį ir tebevadina... Taip žemėje atsirado Asilai.