apraudant taiką
paliaubų rytmetį aušra išglamonėjo -
aš netekau taip troškomo vaidmens :
nelauks prie kelio šviesios dulsinėjos,
tombosas savo karžygio nelauks,
net žirgas taps kuinu, o kardas iešmu,
milinė -paltu, aš tiktai kvailiu
ir bus sunku atskirt draugus nuo niekšų -
tikrus savus atskirt nuo svetimų.
kai karo giesmės naktimis girdėsis
bei paraku kvepės visi kampai
neslėpkit nuo kaitros nykiam pavėsy:
be karo mirtį renkasi kariai.