Našlaitė

Pražyk, liepele, gaiviais žiedeliais
Pakvipk ant sodų saldžiais kvapeliais
Leisk pasiremti liūdnų dienelių
Leisk nelaikyti karčių ašarelių.

Nėr motinėlės katrų apkabint
Nėr tevulėlio katras nuramint
Yr tik liepelė žaliam sodely
Katrai dalelę atsiverti gali.

Giliai sunku man vienai - našlaitėlei
Kai viens ant žemės esi akmenėlis
Kai tik liepelė viena tesupranta
Šaką tau liauna ištiesia kaip ranką...
Jurgino žiedas