Begalinė naktis atsivėrė
paslaptinga, juoda,
šviesulių nusėta;
buvom tiesūs prieš ją
tarsi žvakės degėme vėjy,
akyse švietė žvaigždės,
o gal tik atsispindėjo:
Paukščių takas, Šaulys,
Gulbė tyra;
mes ties ja
trumpą akimirksnį
virtome paukščiais
ir lėkėm virš jūros
per visą naktį;
įsišėlus audra
mums aptaškė
krištoliniais purslais
stiprius baltus sparnus,
grakščius, laibus kaklus;
šitaip buvom laimingi,
pavargę sugrįžom.