Pastatysiu tau namą iš sausainių šešių,
Stogą vafliais uždengsim, apipilsim sniegu,
Cinamono durelės, karamelių langai,
Namas bus mūsų tvirtas, laikys amžinai.

Vaikai ten gyvens neturintys tėčių,
Ir tie, kuriems niekas nenuperka skėčių.
Kačiukai maži, ten kur slepias laiptinėj,
Ir tie, kuriems liko viltis paskutinė.

Naktim danguje ten spindės apelsinai
Ir niekas nebars, kad juos nusiskynei.
Ten niekad pilvuko vaikams neskaudės,
O mamos vaikučius be galo mylės.

Ten niekas nemindžios drugelio sparnų,
Ten žmonės kas rytą kartos „Aš myliu“.
Bus raganos geros, velniai nepikti,
Gyvensi ir džiaugsiesi, kad gyveni.

Tad vėl tau tariu: pastatysiu tau namą,
Iš sausainių gardžių, te iš tolo tau kvepia.
Vaflio stogas cukruotas, karamelių langai,
Namas bus mūsų tvirtas, gyvuos amžinai.