Bobų vasara vakar dar siautė
Po laukus ir beržynus linksmai.
O šiandieną padangėje skiautės
Debesų, kur tiktai užmatai.

Klykia gervės: „Sudie, vasarėle!“
Ir gandrai su kelionmaišiais jau.
Margas vėliavas saulėn iškėlę,
Medžiai stovi nuliūdę, matau.

Šalnos baigia iškandžiot gėlynus,
O žaliuokių šimtai, kur dairais.
Greit žiema atkeliaus su pusnynais,
Su tamsiais ir ilgais vakarais.

Tačiau grįš vasarėlė žavioji.
Tik jau daugelio žemėj neras.
Bus praūžus banga devintoji
Ir nuplovusi juos į dausas.