. Laiškai –
neišskridę paukščiai –
glaudžias lape
kuprotom raidėm.
Sparnais nesugėrę
svaiginančio aukščio –
jų alkanos mintys
glamžo popierių vėl.

Laiškai –
benamiai paukščiai –
per anksti išsidraskė
savo lizdus.
Jų plunksnakočiai
šiurkštūs
tik snapais
dar kalena garsus.

Laiškai –
žiemojantys paukščiai –
pašiaušia plunksnas
rašalo dėmėj...
Ir sninga
pageltusiom skiautėm,
išrašytom
kuprotom raidėm...

Kalbėkime paukščiais,
išaugintais aukščio...