Pacientė ramiai sėdėjo laukiamajame ir tyliai vartė gulinčius ant stalo žurnalus.
Baigusi tvarkyti paskutinius anketos duomenis ir pasiruošusi priimti, psichologė pakėlė telefoną. Administratorė maloniai pranešė užeiti.
Kabineto durims prasivėrus, psichologė maloniai nusišypsojo ir nurodė sėstis į kampe esantį, odinį minkštą krėslą. Tada pasiėmusi nuo stalo užrašus, nuėjo atsisėsti priešais.
- Ar su manimi išgersite karštos kavos? - ji draugiškai paklausė.
- Labai malonu, šį rytą dar negėriau, - atsakė pacientė ir nuraudo.
Administratorei atnešus kvapnią kavą, patogiai įsitaisė fotelyje ir pradėjo pokalbį.
- Susitarkime kaip viena kitą vadinsime, anketoje to nenurodėte.
- O taip... tiesiog maniau... kad nesvarbu... aš Sara.
- Labai malonu, Sara, - gydytoja ištiesė ranką, - aš Patricija. - ir spustelėjo jos minkštą delną, - Ar mėgstate keliauti?..
- Žinoma...
- Kas jus įkvepia keliauti?
- Viskas. Noras pabuti vienai ir neatpažįstamai... žaviuosi tolimom šalim, jų paslaptingais papročiais ir ritualais, norėčiau pagyventi ten su jais, noriu... - Sara nukreipė akis į šoną, - tiesa pasakius mane traukia svetimo pasaulio pažinimas.
- Ką turit galvoje?
Sara nusišypsojo.
- Man įdomus pats pažinimas. Mane traukia paslaptys. Visa tai - ko negaliu gauti.
- Kalbate labai paslaptingai! - nusišysojo gydytoja, - Ar jau kur nors buvote, ką teko aplankyti?
- Gaila, tačiau niekur nebuvau. Visa tai - mano svajonės ir fantazijos... bet jos išsipildys. Patricija, ar tikite, kad įvairiapusė patirtis brandina mus?
- Be abejo. Tačiau ne tik patirtis, žinios taip pat, - ji baigė gerti kavą, - viskas jau yra atrasta, užrašyta ir nufilmuota. Aplankykite Egiptą ar Indiją su turistine grupe, tai labiau pasiekiama.
- Gal būt... bet matot, aš noriu neįprastų dalykų, tai ką žino ir mato kiti, manęs nedomina, - Sara sujudėjo, - Aš esu labai keista, labai... kartais galvoju, gal nenormaliai... - jos balsas nutilo.
- Nuo kada taip galvojate? - paklausė.
- Nuo tada, kai pradėjau bręsti.
- Ar jus kas paskatino taip galvoti?
- Nežinau... sunku pasakyti, aš sunkiai prisimenu vaikystę. Tačiau vėliau, pradėjus bręsti, ėmiau domėtis savimi ir savo kūnu. Jaudinaus pamačius vyro kūną, užuosdama jo kvapą... visi erotiniai straipsneliai, knygos, žurnalai... žinot, turėjau visą geriausią savo rinkinį, - pacientė linksmai šyptelėjo.
- Beveik visi augantys paaugliai tai išgyvena, - paguodžiančiai ištarė Patricija, - tai visiškai normalu, visiškai natūralus žmogaus brandos procesas, visi tai išgyvename, - ir gydytoja linksmai nusijuokė.
Sara pasilenkė į priekį.
- Ne, tai netiesa. Aš nenustojau domėtis, niekados nesijaučiau kitaip.
Patricija sužiuro į jos baltus marškinėlius, ant krėslo krašto užmestą kostiuminį švarkelį ir paklausė:
- Ką turite minty? Sakėte esate keista, gal būt nenormali... ar jūs daugiau nesijaučiate seksuali? Ar vyras jus kaltina frigidiškumu? Tai dažnas reiškinys...
Sara plačiai nusišysojo.
- Anaiptol... Man jo negana. Aš jį myliu, bet mūsų santuoka, ištikimybė, mane per stipriai varžo.
- Kada problemos prasidėjo?
- Mes jų neturime... mes viską puikiai susideriname, pasikliaujame tolerancija vienas kito atžvilgiu... kitaip... mes negalėtumėme būti kartu...
Moteris perbraukė per garbanotus ilgus plaukus ir pažvelgė pro langą. Lauke prapliupo pirmi pavasario šalti lietaus lašai.
- Kokios pagalbos atėjot pas mane? - pertraukė tylą.
- Daugiau nebegaliu! Padėkite...! - staiga išpylė, - Aš noriu būti kaip kitos moterys - jos paprastos, mylinčios, ištikimos, patenkintos vieninteliu svajonių vyru, partneriu ... jos nieko kito nenori, jos nežino...
- Bet jūs gi negalite būti kitokia. Esate skirtinga, bet visiškai normali moteris, kaip ir jos, - Patricija drąsiai nugalėjo, - Ar jus nuraminau? - ji švelniai palietė plonytį Saros riešą. Tyla...
Akimirkai pakvipo išdžiūvusia šalta kava, už lango vėjo gūsis judino medžius. Išlaisvinusi ranką Sara, atsilošė į krėslą ir pasitaisiusi sijoną sukryžiavo kojas. Ji buvo pasiruošusi prabilti apie tai, kas ją slėgė, dėl ko ji norėjo pabėgti į kitą, primityviai paprastą, nuobodų pasaulį.
- Patricija... - pradėjo ji, - seksas mane veda į bedugnę, kuo toliau, tuo labiau aš nežinau ką man daryti... viskas parsidėjo kai pajutau pirmą tikrą potraukį vyrams. Man buvo trylika. O aš norėjau sekso!!... Kaltės jausmo lydima, išlaukiau septyniolikos. Vėliau pasidaviau aistroms... ieškojau jų, lipau į vis skirtingo vyro lovą, norėdama daugiau, geriau... Jūs sakėte tai normalu? Tuo tarpu, jei butumėt mane sutikus, patikėčiau, nes viskas baigėsi tada, kai sutikau vyriškį, savo vyrą. - balse suskambo jaudulys, - Iš pradžių mano vyras manes labai pavydėjo, mūsų santuoką lydėjo ištikimybė. Tačiau po poros metų... viskas pasikeitė, gal jam atsibodau?... Mes tapome kitokie... mums prireikė praturtinti seksą... fantazijom... kurios, deje, man atgaivino buvusius karštus laikus. Pamažu norėjom vis daugiau. Mes radom vietą Austrijoje, pilyje... kur vyksta ritualiniai erotiniai sekso vakarėliai. Praėję nemažą atranką, sudalyvavome... Lyg šiolei matau to paslaptingo vakaro dalyvius, jų kaukes, slepiančias veidus, juodus apsiaustus... kažkur tarp vyrų moterys... lyg kalės stovinčios ratu... girdžiu prikimusių balsų dejones, regiu ritmingai judančius, prisirpusius tuos vyriškus stiebus, minkštas, delnuose spaudžiamas krūtis... mane užvaldo ta keista jėga...
- Bet kodėl jūs man tai pasakojate? – pertraukė Patricija. - Tai jūsų intymaus asmeninio gyvenimo įspūdžiai, turėkite tai sau. Jums reikia mano, kaip psichologės pagalbos? - nustebo.
Bet Sara buvo jau toli ir net kita... svajingos akys nieko nebematė, pravertos drėgnos lūpos gaudė orą, suspaustos šlaunys slydo, raudoni skruostai degė ir virpėjo.
Ar tai buvo Sara, ta - kuria ji nenorėjo būti, ar ta, su kuria maloniai leido laiką čia dabar?..
- Užteks! Atleiskite, negaliu daugiau niekuom padėti, - gydytoja pakilo nuo fotelio, susirinko pasižymėtus užrašus ir nuėjo prie stalo.
Sara, pasitaisiusi virš kelių pakilusį sijoną atsistojo ir užsivilkusi švarkelį, bei persimetusi per petį rankinuką, susigėdusi nuraudo.
- Atleiskite, Patricija, tai ir yra mano problema, aš labai atsiprašau, - ji žengė link durų.
- Nesijauskite kalta, jus normali.
- Ačiu jums, - ir ji išėjo.
Psichologė giliai atsikvėpė. Pasijautė pavargusi... gal buvo per silpna kava? Paskambinusi administratorei, maloniai pasiprašė dar. Tada belaukdama, ji greitai pervertė anketą. Pravertusi kelis lapus, ji pastebėjo kito lapo pusėje mažytį užrašą. Jo tikrai nebuvo. Iš kur jis atsirado? Atsivertė ir prisitraukus perskaitė... 'prostitutė'... atmintį iškilo Saros žodžiai... „Aš noriu neįprastų dalykų, tai ką žino ir mato kiti, manęs nedomina. Mane traukia paslaptys. Visa tai, ko negaliu gauti. „
Patricija sustingo... nejaugi? Ji suprato, ji pagaliau suprato!... Sara - prostitutė arba galvojanti ja būti!!! Ji stengėsi tai pasakyti, ji norėjo... ši moteris dvilypė asmenybė, jai reikia pagalbos! Gydytoja greitai surinko pacientės numerį. Niekas neatsakė. Dar kartą pervertė visus lapus, tikėdamasi rasti ką naudingo, tačiau nieko nerado. Baisus nusivilimas ir nepasitenkinimas darbu graužė, juk ją paleido nesuteikusi pagalbos...
Beliko tik tikėtis, kad Sara, vieną dieną ėmus lyti, vėl sugrįš tik gal kita...