Antika pakrantės juostoj, vien kanonai ir formos akmens,
Dyla, išblėsta mitai ir plaukioja snaudžiančios mintys.
Birema su atitrūkusiais irklais vis dar gyvena žalią ir ramų dugno gyvenimą.
Ten narai retoki svečiai, kur išsikerojusios pintys, pamiršusios jūros bangas.
Smėly beveik tik tamsa, be skritulio saulės. Blausioji šviesa apaugusių amforų pavidaluos
Įsižaidė su vaikišku kaleidoskopu. Tik stiklo niekur neregėti. Vietoj jo -
Besparnės žuvys į ryto medžioklę...