Tu neišeik. Pabūk dar. Gera...
Nebuvo taip dar niekad. Niekada.
Patyrėm jausmą juk mes tokį savą.
Jo laukėm amžius, vis galvodami – kada?

Nepakeliam minties apie buvimą skyrium –
Tai lyg stovėt skirtinguos upės krantuose.
O ta šventa akimirka, kai tylim,
Įprasmins tai, ką slepiam širdyse...