Grįždamas iš kelionių agentūros stabteliu prie senų kapinaičių netoli namų. Pro belapes klevų šakas prasimušantys saulės spinduliai tokie kviečiantys, kad nesusilaikau ir užsuku trumpam pasivaikščiojimui. Čia labai tylu. Atrodo, kad beveik girdžiu pašnibždomis skaitomus seniai išblukusius vardus. Nejučiomis užsimirštu prisiminimuose. Lengvas gūsis sušnara kritusiuose lapuose. Staiga pašiurpstu juodam šešėliui nusklendus virš galvos.

krankteli varnas
aukštai virš nuogų medžių –
mirties pranašas

širdis vėl rami
mano krepšy - bilietas
fiksuota data