.           Kai pasakom sninga prieš miegą,
                 upeliais stebuklai subėga
                   ir skruosto duobutėj
                    sapnais susirango,
                       atsukę spalvas
                      į pravertą langą.
                       Tipena atradęs
                    švelniausius namus
                     ant lopšinės gaidų
                   mieguistumas saldus.
                        Mikit saugūs,
                       Mažieji uostai, –
                    neklusnią sruogelę
                      delnas paglosto,
                 kad rytą juoko laiveliai
                   iš skruosto duobutės
                        pradėtų kelią.
                              * * *
               Prisipažinti visai ne gėda:
                    kad mano pasaulis
                        telpa į glėbį...